Live your life - true to your own truth and your inner compass (LT/EN)

Text translated from Lithuanian to English using Google.com.

We constantly hear from all sides that we are rushing - racing like madmen, running at full tilt without brakes. And it is true. Our minds can’t keep up with our bodies, and our bodies can’t keep up with our minds. We dream up ideas and fantasise, but our bodies can’t keep pace to make it all happen. Or it’s the other way around: the body still keeps moving - almost on autopilot - while the mind is already flashing system errors. Perhaps for the first time in human history, we face the incredibly complex task of both absorbing the world and finding peace. It seems absurd to me to shut oneself away in a box when the world offers so many possibilities. On the other hand, there is so much - so much noise - that as we consume the world, we no longer savour it; we simply tick boxes. Living well comes at a cost. So, we try to earn a living. Yet, the greatest luxury cannot be bought with money - and we try to capture that, too. Our challenge is to sit on two chairs with one backside.

Iš visų pusių nuolat girdime, kad skubame – lekiame lyg pamišėliai, visu greičiu, be stabdžių. Ir tai tiesa. Mūsų protas nespėja paskui kūną, o kūnas – paskui protą. Kuriame idėjas ir fantazuojame, tačiau kūnas nepajėgia suspėti visko įgyvendinti. Arba atvirkščiai: kūnas vis dar juda – beveik „autopiloto“ režimu, – o protas jau signalizuoja apie sistemos klaidas. Galbūt pirmą kartą žmonijos istorijoje susiduriame su nepaprastai sudėtinga užduotimi: vienu metu ir pažinti pasaulį, ir atrasti ramybę. Man atrodo absurdiška užsidaryti „dėžutėje“, kai pasaulis siūlo tiek daug galimybių. Kita vertus, aplink tiek visko – tiek daug triukšmo, – kad „vartodami“ pasaulį mes juo nebesimėgaujame; tiesiog dedame varneles atliktų darbų sąraše. Kokybiškas gyvenimas kainuoja. Tad stengiamės užsidirbti pragyvenimui. Tačiau didžiausios prabangos už pinigus nenusipirksi – ir mes bandome tai pasiekti. Mūsų iššūkis – vienu užpakaliu sėdėti ant dviejų kėdžių.>

And if we are facing financial troubles or health issues, it means we are doing something wrong in life. Perhaps we are violating certain universal laws, betraying ourselves, or straying from our true path; maybe we are living in a victim mentality or harboring grudges against others. After all, it is perfectly normal to be healthy. It is normal to live happily and have money. It is normal to build healthy relationships with others and with oneself. Anything else is abnormal - or at least, to me, these are signs that I need to pay urgent attention to something and make a change.

O jei susiduriame su finansiniais ar sveikatos sunkumais, vadinasi, gyvenime darome kažką ne taip. Galbūt pažeidžiame tam tikrus visuotinius dėsnius, išduodame save ar nuklystame nuo tikrojo kelio; galbūt gyvename su aukos mentalitetu arba puoselėjame nuoskaudas kitiems. Juk būti sveikam – visiškai normalu. Normalu gyventi laimingai ir turėti pinigų. Normalu kurti sveikus santykius su kitais ir su savimi. Visa kita – nenormalu; bent jau man tai ženklai, kad privalau skubiai atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus ir kažką keisti.>

Furthermore, other people's choices don't trigger me. They don't bother me. If someone chooses to do something a certain way for their own reasons, that’s fine. But there is also a reason why I choose not to do things that way. I remember raising my children so that no specific behavior was the norm for them; instead, they were encouraged to act in the way that seemed best to them.

Be to, kitų žmonių pasirinkimai manęs neišmuša iš pusiausvyros. Jie manęs neerzina. Jei kas nors nusprendžia ką nors daryti savaip, vedamas savų priežasčių – viskas gerai. Tačiau yra priežastis, kodėl aš renkuosi elgtis kitaip. Pamenu, kaip auginau savo vaikus: jiems nebuvo primetamos jokios elgesio normos – priešingai, skatinau juos elgtis taip, kaip jiems patiems atrodė geriausia.>

I recall reading somewhere about a hospice nurse who said that what dying people regretted most was not having the courage to live an authentic life - iving instead the life others expected of them. That must be a terrible realization to have as one draws their last breath. I may well have some regrets when I die, but I sincerely hope this won't be one of them. Let others live their lives, and I will live mine - true to my own truth and my own inner compass.

Pamenu, kažkur skaičiau apie hospiso slaugytoją, kuri pasakojo, jog mirštantieji labiausiai gailisi neturėję drąsos gyventi autentiško gyvenimo ir vietoj to gyvenę taip, kaip iš jų tikėjosi kiti. Turbūt baisu tai suvokti paskutinę gyvenimo akimirką. Gali būti, kad mirdama ir aš dėl ko nors gailėsiuosi, bet nuoširdžiai tikiuosi, kad tai nebus būtent šis dalykas. Tegul kiti gyvena savo gyvenimą, o aš gyvensiu savąjį – ištikima savo tiesai ir vidiniam kompasui.>

I can say from experience that if you truly believe in something, the whole world around you seems to chan - time, resources, and opportunities appear. A strange lightness, soft as a cloud, arises within you, along with the knowledge that everything is - and will be - all right.

Iš patirties galiu pasakyti: jei kuo nors nuoširdžiai tiki, atrodo, kad visas pasaulis aplink tave keičiasi – atsiranda laiko, išteklių ir galimybių. Viduje užplūsta keistas, lengvas tarsi debesis pojūtis ir ateina suvokimas, kad viskas yra – ir bus – gerai.>

With Love, 2026.
Photo credit: @Janadeluna