Translated from Lithuanian with Google.com.
Dew falling in the morning looks like nature's tears of joy. Every morning, the universe begins with such great joy that nature can no longer hold back its tears of joy. They flow out like we do when our hearts are flooded with a special wave of joy. What is our life worth if we do not have time to see the sun rise, if we do not notice how spring has gathered buds, and the earth has been covered with a veil of silky flowers? Why do we spend our days so idly? After all, each of them is a page in the album of our lives. What will we put in them if our hearts are empty?
Ryte krentanti rasa atrodo kaip gamtos džiaugsmo ašaros. Kiekvieną rytą visata prasideda tokiu dideliu džiaugsmu, kad gamta nebegali sulaikyti savo džiaugsmo ašarų. Jos liejasi kaip ir mums, kai mūsų širdis užlieja ypatinga džiaugsmo banga. Ko vertas mūsų gyvenimas, jei neturime laiko pamatyti saulėtekio, jei nepastebime, kaip pavasaris subrandina pumpurus, o žemę dengia šilkinių gėlių šydas? Kodėl taip tingiai leidžiame savo dienas? Juk kiekviena iš jų yra puslapis mūsų gyvenimo albume. Ką į jas dėsime, jei mūsų širdys tuščios?>
And I understand perfectly well how quickly time flies. It's enough to look at my children. My little daughter, whom I just carried in my arms, will soon turn four. And yes, the time that flies by us is not unimportant. It's the wonderful moments we miss that we couldn't fill with the joy of life. Well, this year started hard for me. There were difficult moments, a lot of reflection, immersion in myself, and the truth is that every walk, no matter how short or long, has helped me a lot to organise my thoughts. Therefore, today, even though the sky is cloudy and grey, while my son is at school and my little one is in kindergarten, I hurry for my daily walk.
Ir aš puikiai suprantu, kaip greitai bėga laikas. Užtenka pažvelgti į savo vaikus. Mano mažajai dukrelei, kurią ką tik nešiojau ant rankų, netrukus sukaks ketveri. Ir taip, laikas, kuris bėga pro mus, nėra nesvarbus. Tai nuostabios akimirkos, kurias praleidžiame, kurių negalėjome užpildyti gyvenimo džiaugsmu. Na, šie metai man prasidėjo sunkiai. Buvo sunkių akimirkų, daug apmąstymų, pasinėrimo į save, ir tiesa ta, kad kiekvienas pasivaikščiojimas, kad ir trumpas ar ilgas, labai padėjo man susidėlioti mintis. Todėl šiandien, nors dangus debesuotas ir pilkas, kol sūnus mokykloje, o mažylė darželyje, skubu į savo kasdienį pasivaikščiojimą.>
It seems that not so long ago, winter had frozen, turned pale, grabbed every little patch of the soul with its numb fingers, trying to leave something good in it, but the result was such fatigue. What followed was some desperate search - a place on Mother Earth, emotional independence, who knows what else. Job, stability, the comfort of holidays, support, a jump from an emotional cliff, protective love, family foundations, unbridled freedom, and adventures that explode adrenaline in the stomach. Everything and nothing at the same time. It was March, it was April, look, it's already May.
Atrodo, ne taip seniai žiema buvo sušalusi, išblyškusi, sustingusiais pirštais griebė kiekvieną mažytį sielos lopinėlį, bandydama jame palikti ką nors gero, bet rezultatas – toks nuovargis. Po to sekė kažkokios desperatiškos paieškos – vietos Motinoje Žemėje, emocinė nepriklausomybė, nežinia kas dar. Darbas, stabilumas, atostogų paguoda, palaikymas, šuolis nuo emocinės uolos, sauganti meilė, šeimos pamatai, nevaržoma laisvė ir nuotykiai, kurie sprogdina adrenaliną skrandyje. Viskas ir niekas vienu metu. Buvo kovas, buvo balandis, žiūrėk, jau gegužė.>
A few days ago, it was 20 degrees of heat outside, spring is in full swing, everything is blooming, the grasshoppers, not yet in tune with the violins, are chirping some kind of scattered jazz. I look at all the flowers planted in the alley where I walk today, and I thank those who have struggled to cling to life and the soil - they have all taken root safely. The old stones lying around seem to still faithfully protect the cold accumulated over the winter, not letting the blooming yellow flowers get warm. Just like a person, if he does not open the windows of his soul to the world, he will not let in the warmth emitted by others, but will only protect the grievances and cold that he has been given. Of course, it is not worth opening the windows to all drafts and the first ones that come across. Only to spring, its light and sun.
Prieš kelias dienas lauke buvo 20 laipsnių šilumos, įsibėgėjo pavasaris, viskas žydi, žiogai, dar nesusiderinę su smuikais, čiulba kažkokį išsibarsčiusį džiazą. Žiūriu į visas gėles, pasodintas alėjoje, kuria šiandien vaikštau, ir dėkoju tiems, kurie sunkiai įsikibo į gyvenimą ir žemę – visi jie saugiai įsišaknijo. Aplinkui gulintys seni akmenys, regis, vis dar ištikimai saugo per žiemą sukauptą šaltį, neleisdami sušilti žydinčioms geltonoms gėlėms. Kaip ir žmogus, jei neatvers savo sielos langų pasauliui, neįleis kitų skleidžiamos šilumos, o saugos tik jam pačiam duotas nuoskaudas ir šaltį. Žinoma, neverta atverti langų visiems skersvėjams ir pirmiesiems, kurie pasitaiko. Tik pavasariui, jo šviesai ir saulei.>
It seems I will close my eyes, and it will be so easy to believe that it is already summer. I will be able to see green meadows, hear birds chirping and feel the warmth on my bare skin. There is so little left until summer! I feel so longing for the warm breeze, sunny days and long evenings, sitting by the lakes and many other summer things.
Atrodo, užmerksiu akis, ir bus taip lengva patikėti, kad jau vasara. Galėsiu matyti žalias pievas, girdėti paukščių čiulbėjimą ir jausti šilumą ant nuogos odos. Iki vasaros liko taip mažai! Taip ilgiuosi šilto vėjelio, saulėtų dienų ir ilgų vakarų, pasisėdėjimų prie ežerų ir daugybės kitų vasaros dalykų.>
The sky united with the beauty of blooming sakura! Sometimes there really is no word to describe that beauty, so I just watches and felt how the corners of my lips smile just from such a sight. Just let's not miss all this beauty of nature. Let's enjoy them! Let's be as united as this wonderful sky and trees. I think that in unity, we become much more powerful.
Dangus susiliejo su žydinčių sakurų grožiu! Kartais tikrai nėra žodžių apibūdinti tam grožiui, tad tiesiog stebėjau ir pajutau, kaip mano lūpų kampučiai šypsosi vien nuo tokio vaizdo. Tik nepraleiskime viso šio gamtos grožio. Mėgaukimės ja! Būkime tokie vieningi kaip šis nuostabus dangus ir medžiai. Manau, kad vienybėje tampame daug galingesni.>
Some kind of dizzying frenzy. With its own perceptions, decisions, discoveries, and changes. A faint inertia and exciting acceleration. Places that would not have even crossed my mind. Enlightenments of the mind and heart, which, it seems, were irreplaceably needed. And the last week of the cool spring was like a catharsis. Not even a supercomputer could process my reflective stream of thoughts and feelings.
Kažkoks svaiginantis siautulys. Su savais suvokimais, sprendimais, atradimais ir pokyčiais. Silpna inercija ir jaudinantis pagreitis. Vietos, kurios man net nebūtų atėjusios į galvą. Proto ir širdies nušvitimai, kurie, regis, buvo nepakeičiamai reikalingi. O paskutinė vėsaus pavasario savaitė buvo tarsi katarsis. Net superkompiuteris negalėtų apdoroti mano apmąstymų srauto minčių ir jausmų.>
It's a sad and difficult spring for me emotionally. And it probably doesn't matter what time of year it is. What's important is what's in us - without deception, deceit, duplicity, material things, without modern unconscious fashions and herds. Let that spring be in each of us - real, unimagined, unfalsified; not for something, but for ourselves, for each of us. Cherish what we have: a person next to us, both close and stranger, a kind and sincere word, support and encouragement.
Man tai liūdnas ir sunkus pavasaris emociškai. Ir tikriausiai nesvarbu, koks metų laikas. Svarbu tai, kas yra mumyse – be apgaulės, klastos, dviveidiškumo, materialių dalykų, be šiuolaikinių nesąmoningų madų ir bandų. Tegul tas pavasaris būna kiekviename iš mūsų – tikras, neįsivaizduojamas, nesuklastotas; ne dėl kažko, o dėl savęs, dėl kiekvieno iš mūsų. Branginkite tai, ką turime: žmogų šalia, ir artimą, ir nepažįstamą, gerą ir nuoširdų žodį, palaikymą ir padrąsinimą.>
A little bit of greenery and sunshine before another day between four walls. It is so important to feel safe, to have a shelter to hide from the cold rain and the storms of life, to be with those who love us and we love them, who support us, believe in us and can listen and understand without saying anything. A little more sunny spring beauty. I love you, life. We are always waiting for a miracle, but life itself is a miracle.
Truputis žalumos ir saulės prieš dar vieną dieną tarp keturių sienų. Taip svarbu jaustis saugiai, turėti prieglobstį, kuriame galėtume pasislėpti nuo šalto lietaus ir gyvenimo audrų, būti su tais, kurie mus myli ir mes juos mylime, kurie mus palaiko, tiki mumis ir gali išklausyti bei suprasti nieko nesakydami. Dar šiek tiek saulėto pavasario grožio. Myliu tave, gyvenime. Mes visada laukiame stebuklo, bet pats gyvenimas yra stebuklas.>
💝💝💝💝💝💝💝💝💝💝
Photos are taken by me.
© 2026
