Text translated from Lithuanian to English using Google.com.
We stumbled upon a very large Seaside Park near the beach. It's a true open-air museum. Spanning three kilometres in length and covering an area of 50 hectares, this is one of the largest man-made parks in Latvia. It was established in the late 19th century to develop the area as a future resort and protect the city from shifting sands.
Netoli paplūdimio aptikome labai didelį Pajūrio parką. Tai tikras muziejus po atviru dangumi. Trijų kilometrų ilgio ir 50 hektarų ploto parkas yra vienas didžiausių žmogaus sukurtų parkų Latvijoje. Jis buvo įkurtas XIX a. pabaigoje, siekiant paruošti teritoriją būsimam kurortui ir apsaugoti miestą nuo slenkančių smėlio kopų.>
The park remains a popular leisure spot for both locals and tourists. No matter which way we turned or which path we took, we encountered people speaking languages not just Latvian. There are walking paths and a playground where children can stay active for a while. If you need a break from walking, you can sit down with a cup of coffee at the café there. We also passed by football, basketball, and tennis courts.
Drąsiai galima teigti, kad šis parkas išlieka populiaria laisvalaikio praleidimo vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. Kad ir kur pasukome ar kokiu taku ėjome, visur girdėjome žmones kalbant ne tik latviškai. Parke įrengti pasivaikščiojimo takai ir žaidimų aikštelė, kurioje vaikai gali aktyviai praleisti laiką. Jei norisi pailsėti nuo vaikščiojimo, galima prisėsti kavinėje su puodeliu kavos. Taip pat praėjome pro futbolo, krepšinio ir teniso aikšteles.>
You can see a collection of anchors, stroll by the pond, and feed the ducks. By the way, they've created a very comfortable relaxation area there. If I had my way, I'd come there every day to read a book. You can also take tons of cool photos with the stone sculptures - for example, a ball of knitting needles.
Čia galima apžiūrėti inkarų kolekciją, pasivaikščioti pakrante prie tvenkinio ir pamaitinti antis. Beje, čia įrengta labai jauki poilsio zona. Jei tik galėčiau, ateičiau čia kasdien paskaityti knygos. Taip pat galima pasidaryti daugybę puikių nuotraukų prie akmeninių skulptūrų – pavyzdžiui, prie kamuolio, sudaryto iš mezgimo virbalų.>
The anchor collection is truly interesting. As we walked along the park paths, we encountered anchor installations everywhere. Signposts for tourists are set up at every turn. Even I - with my inability to navigate using maps - won’t get lost here.
Inkarų kolekcija išties įdomi. Vaikštant parko takais, inkarų kompozicijų galima pamatyti kone kiekviename žingsnyje. Be to, visur gausu turistams skirtų nuorodų – tad net ir aš, visiškai nemokanti orientuotis pagal žemėlapį, čia tikrai nepasiklysčiau.>
There is also a Jungle Trail. Along this 240-meter-long trail, the whole family can discover wooden sculptures of various exotic animals. The Jungle Trail is sure to be a hit with children - it offers plenty of opportunities for climbing and scrambling, just like in a real jungle. The course features various footbridges, suspension bridges, a small tower, and a rope trail that stretches from tree to tree, reaching a height of 2 meters at its highest point. No special physical preparation is required to tackle the trail; it is accessible to both adults and younger visitors.
Taip pat čia yra Džiunglių takas. Šiame 240 metrų ilgio take visa šeima gali atrasti medines egzotinių gyvūnų skulptūras. Džiunglių takas neabejotinai patiks vaikams – čia gausu galimybių laipioti ir karstytis, visai kaip tikrose džiunglėse. Trasą sudaro įvairūs tilteliai, kabantys tiltai, nedidelis bokštelis ir virvių trasa, besitęsianti nuo medžio prie medžio; aukščiausiame taške ji pakyla į 2 metrų aukštį. Norint įveikti šį maršrutą, nereikia jokio specialaus fizinio pasirengimo – jis įveikiamas tiek suaugusiesiems, tiek mažiesiems lankytojams.>
Then we went to the Seaside Open-Air Museum. It houses the largest collection of anchors in the Baltic States. We also found numerous exhibits related to traditional fishing, including boats, net-drying racks, and various fishing gear. There are houses, barns, a blacksmith’s forge, smokehouses, a prayer house, and a mill - all transported here from fishing villages.
Vėliau patraukėme į Pajūrio muziejų po atviru dangumi. Jame saugoma didžiausia inkarų kolekcija Baltijos šalyse. Taip pat radome daugybę eksponatų, susijusių su tradicine žvejyba: valčių, tinklų džiovinimo įrenginių ir įvairių žvejybos įrankių. Čia stovi namai, svirnai, kalvė, rūkyklos, maldos namai ir malūnas – visi jie buvo atvežti iš žvejų kaimelių.>
We took a look at a few traditional boats - I’ve forgotten their names. However, if you find yourself here, everything is clearly signposted. To be honest, I didn’t photograph all the buildings - they are mostly quite simple. The fishing equipment, however, is impressive - whether it’s the nets or the barrels for salted fish.
Apžiūrėjome keletą tradicinių valčių – tiesa, jų pavadinimų neprisimenu. Vis dėlto, jei čia apsilankysite, viskas aiškiai paženklinta nuorodomis. Tiesą sakant, nufotografavau ne visus pastatus – dauguma jų gana paprasti. Tačiau žvejybos įranga – įspūdinga: tiek tinklai, tiek statinės sūdytai žuviai.>
In the centre of the museum lies a large clearing featuring a barn, a brick tar kiln, and a mill in the background. A typical Courland mill with a stone substructure has remarkably preserved all its mechanisms across three floors. The largest building is the Baptist church. Baptism was very popular in Courland.
Muziejaus centre plyti didelė aikštelė, kurioje stovi svirnas, plytinė deguto krosnis, o fone – malūnas. Šis tipiškas Kuršo malūnas su akmeniniu pamatu išsaugojo visus savo mechanizmus per tris aukštus. Didžiausias pastatas – baptistų maldos namai; baptizmas Kurše buvo labai paplitęs.>
We followed the tracks to the left, away from the sea, and after a hundred meters, we arrived at the station of the Ventspils narrow-gauge railway.
Pasukome taku į kairę, tolyn nuo jūros, ir po šimto metrų priėjome Ventspilio siaurojo geležinkelio stotį.>
Unfortunately, photographs cannot convey just how narrow the Ventspils narrow-gauge railway really is - in truth, I have yet to see a photo that fully captures the impression these tracks make. In fact, this line is exceptionally narrow, even by the standards of other narrow-gauge railways. I discovered online that the 750 mm gauge is the standard throughout the post-Soviet region, whereas this line uses a 600 mm gauge. This means the Ventspils narrow-gauge railway is 20% narrower than other such lines.
Deja, nuotraukos negali perteikti, koks iš tiesų siauras yra Ventspilio siaurasis geležinkelis – tiesą sakant, dar nesu matęs nuotraukos, kuri visiškai atspindėtų tą įspūdį, kurį palieka šie bėgiai. Ši linija yra itin siaura net ir kitų siaurųjų geležinkelių kontekste. Internete sužinojau, kad posovietinėje erdvėje standartinis siaurojo geležinkelio vėžės plotis yra 750 mm, o čia naudojama 600 mm vėžė. Tai reiškia, kad Ventspilio siaurasis geležinkelis yra 20 proc. siauresnis už kitas panašias linijas.>
There are two routes to explore: a shorter one and a longer one. We chose the longer route. It was a perfect attraction for our youngest travellers. It is about 5 kilometres long. A passenger train, pulled by a German steam locomotive, runs roughly every hour between the two main stations: Museum and Gorka. The small steam locomotive looks like a toy, and it is hard to imagine that it was used to pull trains.
Galima rinktis vieną iš dviejų maršrutų – trumpesnį arba ilgesnį. Mes pasirinkome ilgesnįjį. Tai buvo puiki pramoga mūsų mažiausiems keliautojams. Maršruto ilgis – apie 5 kilometrai. Tarp dviejų pagrindinių stočių – Muziejaus ir Gorka – maždaug kas valandą kursuoja keleivinis traukinys, kurį tempia vokiškas garvežys. Mažasis garvežys atrodo tarsi žaislinis; sunku net įsivaizduoti, kad jis buvo naudojamas traukiniams tempti.>
On the platform, there is a covered area, beyond which stand other railway carriages. The steam locomotive chugs along, leaving behind fragrant trails of smoke. There are many people wanting to take the ride, and although the three-window carriages are more authentic, passengers - ourselves included - choose the open platforms because they want to take some photographs.
Perone yra dengta zona, už kurios stovi kiti geležinkelio vagonai. Garvežys pūškuoja, palikdamas kvapius dūmų pėdsakus. Norinčių pasivažinėti – gausu; nors vagonai su trimis langais atrodo autentiškiau, keleiviai – tarp jų ir mes – rinkosi atviras platformas, norėdami pasidaryti nuotraukų>
Ticket inspectors in old-style uniforms - each one is responsible for a single carriage and the corresponding platform.
Bilietų tikrintojai vilki senovinio stiliaus uniformas – kiekvienas jų atsakingas už vieną vagoną ir jam priklausančią platformą.>
The locomotive puffs and whistles, then begins to puff faster and louder, and the train starts to move. The locomotive’s whistle is unmistakable, as is the clatter of the wheels. The seaside park is vast and diverse, ranging from near-wild forest to flower beds and manicured lawns. A wide variety of sights drift by: art installations, campsites, simple tent setups tucked into the woods; at the very end, the train even passes a cemetery, though I didn’t capture that.
Garvežys leidžia garus ir švilpia, tada pradeda pūškuoti vis greičiau ir garsiau, ir traukinys pajuda. Garvežio švilpimą, kaip ir ratų bildesį, atpažintum iškart. Pajūrio parkas – didžiulis ir įvairiapusis: čia rasi ir beveik laukinį mišką, ir gėlynus bei kruopščiai prižiūrimas vejas. Pro šalį slenka patys įvairiausi vaizdai: meno instaliacijos, stovyklavietės, miško tankmėje įsikūrusios palapinės; pačiame gale traukinys netgi pravažiuoja pro kapines – tiesa, to įamžinti nespėjau.>
The Gorka station is practically outside the city, and I don’t know whether its station building had a real-life prototype; after all, it was built half a century later than the Museum station. It’s a terminal station, and in the background lies what’s known as Lembergs’ Hill.
Gorka stotis yra praktiškai už miesto ribų, ir nežinau, ar jos pastatas turėjo realų prototipą – juk jis buvo pastatytas pusšimčiu metų vėliau nei Muziejaus stotis. Tai galinė stotis, o fone matyti vadinamasis Lembergo kalnas.>
As for the steam locomotive, the engineer and his assistant manoeuvred it onto a turntable and, with great effort, slowly rotated it - I had never seen anything like that before.
Kalbant apie garvežį – mašinistas su padėjėju užvarė jį ant sukamosios platformos ir, įdėję daug pastangų, lėtai pasuko – nieko panašaus anksčiau nebuvau mačiusi.>
The return trip was much faster - the Museum station is located on the old loop where the narrow-gauge railway originally began; on the way there, the train covers two-thirds of the loop, while on the way back, it traverses only the remaining small section. Besides, I hardly took any photos on the return journey, choosing instead to listen to the rhythmic clatter of the wheels and the sound of the train whistle.
Kelionė atgal buvo kur kas greitesnė: Muziejaus stotis įsikūrusi senojoje kilpoje, nuo kurios kadaise prasidėjo siaurasis geležinkelis. Vykstant pirmyn traukinys įveikia du trečdalius šios kilpos, o grįžtant – tik likusią nedidelę atkarpą. Be to, grįždamas beveik nefotografavau – tiesiog klausiausi ritmiško ratų bildesio ir traukinio švilpuko garsų.>
With Love, 2026.
Photo credit: @Janadeluna